išskirti

1 išskìrti, ìšskiria, išskýrė tr. 1. SD185, H, Sut, N, K, Š, Rtr padaryti atranką, atmetant, kas netinkama: Išskìrk man grūdus, kurie susimaišę J. Prieš sėjimą mes grūdus išskiriam, parvėtom, kad sėkla būt čystesnė Jnšk. Aš per valandą kitą išskirsiu visus grūdus LTR(Rk). Žirnius išskìrs teip, kad jeigu pusė žirnio būs, įkirmėjęs būs, i tą atims šalin Trk. Bandą ganysi, liuob mamai parneši krežį išskirtų̃ grybų Lpl. 2. suskaidyti, atidalyti: Skanus sūris – pienas da neišskìrtas Kp. Siūlas nesusuktas, možnės išskìrt Klt. 3. paimti, pašalinti iš būrio, atitolinti nuo kitų: Jis apžiūrėjo suimtuosius ir nurodė dar keletą vyrų ir moterų, kuriuos kareiviai tuojau išskyrė iš minios ir pavedė sargybai V.Myk-Put. Išskìrs tus, katrie biškį tokie jau smarkesni Nv. Kalėjimas baisus tuo, kad išskiria žmogų iš kitų tarpo rš. Visa šeima, neìšskiriant tarnų NdŽ. Iš pulko seselių vieną išskyrė, geltonas kaseles broliai išpynė LTR(Plv). Ir išskyrė muni jauną iš seselių būrio kaip roželę pražydusią iš lelijų tarpo D22. Jūs, seselės jaunosios, seseružės dailiosios, turite man išskirtie tą jauniausią sesutę BsO142. Ir išskirsiu visas šlakeliais apkrapytas ir margas avis BB1Moz30,32. Išimu, ižskiriu iž skaičiaus SD422.

išskiriamaĩ adv.; LL290. išskirtinaĩ adv. BŽ188, Š, Rtr; N. | refl. Rtr, NdŽ: Vaikas išsiskýrė iš tunto ir nuėjo sau J. Išsìskiria vienas kareivis iš pulko ir užsuka pas mus į kiemą Mrc. Tada pažinau vargingas dienas, kai išsiskyriau iš pulko vienas LMD(Sln). Kurio klumpė iššoka pirmiausiai, tai tas greit iš tos šeimos išsiskirs (ves ar ištekės) LTR(Klvr).

4. DŽ¹ atstumti vieną nuo kito (susimušusius): Šuva ir gaidžius išskiria, vištas iš kviečių išvaro Bt. | refl.: Visą viedrą vandinio kap kliusterėjau an gaidžių tai tiej tuoj išsiskýrė Kpč. 5. arti esančius atitolinti vieną nuo kito: Grįžtant ištiko didelė audra, kuri laivus išskyrė ir vos nepražudė K.Bor. ^ Juos naktis suartina, o diena išskiria LTR(Srd). 6. DŽ¹ atriboti: Kableliais išskiriamas sudėtinis derinamasis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio rš. Išskiriamà dalelytė NdŽ. Išskiriamieji ženklai rš. 7. refl. pasidarius tarpui, prasiskleisti į šalis: Kada Jonelis mostelėjo ant girios – medžiai nulinko, kada mostelėjo an marių – vanduo išsiskyrė! BsMtII257. 8. išskleisti ką sudėtą: Maryt, išskìrk kaldrą! Pc. 9. refl. suirti, iširti: Ana druskos puodą kad duos, pūkš vidurin gryčios – puodynėlė ir išsiskýrė (subyrėjo suskilusi)! Vdšk. Malkų kūgis išsiskýrė DŽ. Arklys persigandęs šuoliais lyg skriste perskrenda su vežimu į kitą krantą, nespėjus tiltui nei išsiskirti, nei subyrėti rš. Kad paleidžiau zovadom, tai ratai tuoj po velnių išsiskýrė Jnšk. Vežimus reikėjo dailiai nukraut – pėdeliai kitaip išsiskir̃s Sk. Supintas kasas an pakaušio kap susuku, špilkom jas persmaigstau, kad neišsiskìrtų Kpč. ^ Kas didelį kąsnį kanda, to žandai išsìskiria Kp. Išsiskyrė kaip genio plaučiai TŽIV511. 10. pašalinti, išmesti: Ką tu su ja veiksi, jei aš tave iš ūkio išskirsiu? P.Vaičiūn. Pašlovinti este, kad jūsų žmones nopkenčia ir kad jus ižskiria Ch¹Luk6,22. Būtų išskirtas iš sinagogos, jei kas išpažintų jį Kristum Ev. 11. refl. Slm išsivaikščioti: Laimingai pasiekę Salaką, išsiskyrė kas kur sau LTR(Slk). Mano viena šeimynėlė išsiskýrė, kita susirinko Kp. Per kiekvienus pietus, kai stalas jau būdavo nukraustytas ir visi išsiskyrę, ištikimas tarnas turėdavo atnešti dar vieną valgį J.Balč. 12. išskirstyti, išdalyti: Ta banka suvisu išskýrė (išvaržė) tą dvarą lauk Knt. 13. refl. kartu nebebūti, nebegyventi: Kai susmyli, tai jau sunku išsiskìrt Ut. Juodu išsiskyrė ir daugiau nebesusitiko J.Dov. Jie jau išsiskýrę gyvena, nebe draugėj Š. Preina ant kryžiakelės. – Čia, – sako vienas kitam, – išsiskìrkim! BM205(Pg). 14. Rtr [i]ištuokti: Teismas juos išskýrė DŽ¹. Ne tu aną žanindinai, ne tu anus išskìrsi, kad anai patinka Trk. ║ refl. nutraukus santuoką, kartu nebegyventi, išsituokti: Dabar tokia mada: dieną pagyvena ir išsìskiria Lel. Ką muštis, tai geriau išsìskiria i gyvena Vad. Išsiskýriau, nebgyvenau Slnt. 15. LL290, NdŽ atpažinti pagal būdingas savybes: Tas ašvienis nuo visų ìšskiriamas J. Šeškus įsisuko, jau ìšskiramas vištikes išpjovė Krš. Neišskýriau aš juodviejų, katra tę buvo Jrb. Nė tėvas jų beišskyręs, ir jos visos jį tėvu vadinusios BsMtI12. Negaliam išskìrti, a čia vaikelis, a mergelė (taip panašūs atrodo) Akm. Atvesdavo tris užsidengusias merginas, ir piršlys turėdavo išskirti, kuri jaunoji LTR(Rs). Jau žmogų išskìrsi po kalbai, iš kur [kilęs] Nč. Ka eisi par lauką, neišskìrsi, ar rugiai, ar atuodogiai (vasariniai rugiai), tik vėliau pjaunas Vdk. Ar jaučio ėjimas, ar žmogaus pėdos, negal išskìrti Lkv. Jei „velnio piningą“ išskìrsi ir išmesi, būs tavo visi piningai Brs. Šerno mesos negal iš kiaulės išskìrti Dr. Paėmė pačią iš pelėdos neìšskiramą (labai negražią) Plt. Vienas iš vieno (labai panašūs) – negalėjo anuodums išskirti nė katro Lkž. Plaukai ilgiausiai, vyrų iš motriškų negal išskìrti Krš. Eis su kelnėms motriškos kaip vyrai, negalės išskìrti vyriško iš motriškos Trkn. Tada bitės nug tranų lengvai gal būti išskiriamos Nz. Kruopynė bus iš sermėgos neišskiriama – turi valgyti KlK13,97(Pln). ║ pajėgti suvokti skirtumą: Per sekundę žmogus išskiria ne daugiau kaip 20 greitai besikeičiančių vaizdų rš. 16. padaryti kitokį, skirtingą dėl tam tikrų ypatybių; pabrėžti, iškelti: Yra savybių, kurios ypač išskiria tam tikrą kūrinį iš kitų tarpo A.Vencl. Įvardžiuotiniai būdvardžiai išskiria vienus daiktus iš kitų pagal savo leksinę reikšmę KlK1,12. Pasitaiko sakmių, kuriose užsimenama ir apie tokius laumių išvaizdos bruožus, kurie išskiria jas iš paprastų moterų rš. Didūs laikai išskiria iš minių didžius žmones M.Katk. Mūs kunigai vis per daug aiškiai išskiria save iš tarpo visų draugijos sąnarių V.Kudir. ^ Kap išskìrtas (puikiai atrodo) šniūras [javų]! Lp.

išskiriamaĩ adv.: Išskiramaĩ įstabiai rėdos Vn. | refl. NdŽ: Eiškiai pažinsi, ka jis latvys – a mūsų žmonys išsìskiria? Mšk. Jin išsiskýrus iš viso miesčiuko, pasiutus Šln. Visokiums madums [vaikiščiai] nora iš būrio išsiskìrti Krš. Burtininkai, kaip ir raganos, sakmėse iš kitų žmonių išsiskiria vien savo sugebėjimais, o ne išvaizda rš. Prieveiksmis iš kitų nekaitomųjų kalbos dalių išsiskiria tuo, kad jis, kaip ir būdvardis, turi laipsnio kategoriją MLTEII22. Iš XIX a. vidurio lietuvių poezijos „Anykščių šilelis“ išsiskyrė ir savo kalbos liaudiškumu rš. Baldai kaimiški, iš jų išsiskiria kampe stovinti sofa ir puošnus bufetas J.Avyž.

17. skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis: Neìšskiru ne vieno, geri visi vaikiai Krš. Su vaiku [mergina] paliko, iš viso būrio išskirtà, niekam nebreikalinga Rdn. ×18. (sl.) DŽ¹ suteikti, paskirti: Draugija privalo kasmet išskirti lėšų ūkiui tvarkyti rš. Tam reikalui bus išskirti specialūs prekių ir statybinių medžiagų fondai sp. 19. pavesti eiti kokias pareigas: Volterį valdžia išskyrė į lietuviškųjų raštų cenzorį K.Būg. Posėdyje iš tarpo Komiteto narių išskirta (sudaryta) iš trijų žmonių … komisija LTII137. 20. išrinkti (susitarus ar balsuojant) į kokį postą: Žadėjo to klausyti kunigaikščio, kurį abi pusi vienybė[je] išskirs S.Dauk. Patys išskyrusys tinkamąjį kunegą, liuob rašyti pri vyskupo, kad klebonu padarytum M.Valanč. Jurkų ir Malakauskį pašalinkime nuo perdėtinystės, o į jų vietą išskirkime dorus žmones TS1897,9. Kurį jis išskirs (paraštėje išrinks), tas jam teafieravoj BB4Moz16,5. | refl. tr.: Bet turi atminti, kad mes išsiskiriame tik vieną kandidatą I.Simon. 21. NdŽ išrinkti ką geresnį, tinkamesnį, parinkti: Tėvai išskiria visuomet sau žentą, nors tuo paprastai sunkiausią naštą užkrauna dukteriai ant pečių Pt. Išskýrė vardą – baisu klausyties! Krš. Liuobav čystą anglį išskìrsma [dėti į kisielių] Grd. Paskambins [pirkdamas] dalgį ir išskìrs geriausį Krš. Ne visumet ant žemės lygios tegal išskirti vietas, kuriose reik parkasus kasti Rp. Reik išskirti du stiebu to meto stipriu ir lenkti judu apei apynvarptį S.Dauk. Kaip jis tave iš mergų viso svieto išskyrė BPI337. Kam išskyrei man bernelį kaip šile kelmelį? LTR(Bt). Išskirsi sau tris miestus Ch5Moz19,7. ^ Kaip gegužė užrištomis akimis išskyrė sau vyrą S.Dauk, M. | refl. tr. N, NdŽ: Pamatysiu, kokį tu žentą išsiskirsi Žem. Davė išsiskirti porą arklių LTR(Grk). Kokį ji gražų vardą išsiskýrė mergučei! Skr. Išsiskìrkiat valgį, koki šiandien pietai būs Žeml. Kad aš numirsiu, kožnas išsiskìrkiat sau lauką BM352(Vkš). Išsirašiau raštužėlį, kokį tik mokėjau, išsiskýriau sau bernelį, kokį tik norėjau (d.) Šmk. Aš išsiskìrsiu, išsilasysiu kur sau lygų bernelį JV250. Ei, išeik, išeik, mano brolužėli, išsiskìrk sau mergužėlę JD441. ^ Iš cielo bliūdo mesos išsiskyrė veršio uodegą (ilgai rinkęs, prastą žmoną išsirinko) LTR(Plng). Skyrė skyrė ir iš visos mėsos išsiskyrė uodegą Žem. 22. išleisti iš savęs: Skrandžio sienelių liaukos ìšskiria tam tikras sultis DŽ¹. Išskiriamíeji organai NdŽ. Daugiausia prakaito išskiriama tada, kai oro temperatūra lygi kūno temperatūrai arba aukštesnė rš. Bandymas rodo, kad augalai kvėpuodami naudoja deguonį ir išskiria anglies dvideginį rš. | refl.: Skrandžio sultys išsiskiria ne tik patekus maistui į burną, bet ir pamačius jį, užuodus jo kvapą V.Laš. Išsiskyrusios ašaros drėkina akį, vienodai vilgydamos jos paviršių rš. 23. refl. išsiristi: Ir išsiskyrė iš to kiaušinio tokis ledokas DS342(Vlk).

◊ keliaĩ išsìskiria (kieno) nutrūksta, nebeįmanomas bendravimas, buvimas drauge: Mūsų keliaĩ išsiskýrė BŽ485.

nuo šiõ svíeto (į ámžiną gyvẽnimą) išsiskìrti mirti: Numiršta tas agradnykas, o netrukus išsiskýrė ir pati nuo šiõ svíeto BM90(Brž). Vyras išsiskýrė į ámžiną gyvẽnimą Vdk.

\ skirti; apskirti; atskirti; daskirti; įskirti; išskirti; nuskirti; paskirti; perskirti; praskirti; priskirti; razskirti; suskirti; užskirti